El. paštas
Slaptažodis
Pamiršai slaptažodį?
Vardas
Pavarde
Gimtadienis
Įm. pavadinimas
Įm. kodas
El. paštas
Mob. numeris
Kas Jūs?
Paspaudę "Registruotis", Jūs sutinkate su naudojimosi sąlygomis.

2A-232/2011

Spausdinti
Data 2011-07-15
Atsisiųsti PDF
Rūšis Civilinė byla
Tipas nuasmeninta nutartis
Baigtis Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teismas Lietuvos apeliacinis teismas
Teisėjas(ai) Virginija Čekanauskaitė
Kazys Kailiūnas
Donatas Šernas
Cituoja 3K-3-140/2011
3K-3-501/2006
2-112-253/2010
3K-3-78/2007
2A-189/2007
Panašios bylos 2A-340-210/2013
2A-24/2013
2A-644-661/2012
2A-173-368/2013

Kategorijos (55)

  • 2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
    • 2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
    • 2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
    • 2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
    • 2.1.1.9. dėl daiktų pirkimo-pardavimo aukciono būdu
    • 2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
    • 2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
    • 2.2.4.3. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
  • II. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
    • II.3. Daiktinė teisė
  • 30. Nuosavybės teisė:
    • 30.6. Ginčai, susiję su valstybės ir savivaldybių turto privatizavimu
    • II.5. Prievolių teisė
  • 44. Civilinė atsakomybė:
    • 44.5. Civilinės atsakomybės rūšys:
    • 44.5.2. Deliktinė atsakomybė:
    • 44.5.2.1. Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
  • 45. Pirkimas-pardavimas:
    • 45.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
    • 45.10. Daiktų pirkimas-pardavimas aukciono būdu
  • III. CIVILINIS PROCESAS
    • III.1. Bendrosios nuostatos
  • 95. Civilinio proceso dalyviai:
    • 95.6. Tretieji asmenys civiliniame procese:
    • 95.6.2. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų
  • 99. Bylinėjimosi išlaidos:
    • 99.1. Žyminis mokestis:
    • 99.1.2. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
  • 102. Procesiniai terminai:
    • 102.4. Procesinių terminų pratęsimas
  • 106. Ieškinys:
    • 106.3. Ieškinio trūkumų ištaisymas
    • 106.4. Ieškinio priėmimas
  • 110. Laikinosios apsaugos priemonės:
    • 110.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
    • III.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
  • 111. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
    • 111.3. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
  • 112. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
  • 114. Įrodymai ir įrodinėjimas:
    • 114.9. Įrodinėjimo priemonės:
    • 114.9.6. Eksperto išvada:
    • 114.9.6.1. Eksperto skyrimas ir ekspertizės atlikimas
  • 116. Teismo sprendimas:
    • 116.10. Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas:
    • 116.10.1. Sprendime padarytų rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymas
  • 117. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
    • 117.1. Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
    • III.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
  • 121. Apeliacinis procesas:
    • 121.2. Apeliacijos ribojimai
    • 121.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
    • 121.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
  • 122. Atskirieji skundai:
    • 122.1. Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
sekretoriaujant Ilonai Kovger, Galinai Lavrinovič,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Kęstučiui Švirinui,
atsakovo atstovei E. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-112-253/2010 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui Palangos miesto savivaldybei dėl Viešojo aukciono komisijos nutarimo panaikinimo bei pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės priešieškinį ieškovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. Ž. kreipėsi teismą į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1. pripažinti negaliojančiu atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-1046 sudarytos Viešojo aukciono komisijos 2008 m. vasario 7 d. posėdyje priimtą nutarimą, kuriuo nutarta privatizuojamą objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, laikyti neparduotu;

2. pripažinti sudaryta pirkimo–pardavimo sutartį tarp atsakovo (pardavėjo) Palangos miesto savivaldybės ir ieškovo (pirkėjo) V. Ž. dėl privatizuojamo objekto – negyvenamojo pastato su priklausiniais ir kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kartu išnuomojant objektui priskirtą žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tomis sąlygomis, kurios nustatytos atsakovo pateiktame ieškovui derinti Sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo projekte, papildant sąlygą dėl perkamo ir parduodamo objekto apimties – į parduodamų objektų sąrašą papildomai įrašant teisiškai įformintą statinį, žemės sklypo plane (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žymimą raidėmis MN, esantį šalia privatizuojamo rūsio, ant privatizavimo metu išnuomojamo valstybinės žemės sklypo.

Ieškovas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2005 m. lapkričio 9 d. paskelbė apie viešo aukciono būdu vykdomą objekto - negyvenamojo pastato su priklausiniais ir kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, privatizavimą, kartu išnuomojant objektui priskirtą žemės sklypą. Aukcioną laimėjęs ieškovas pasirašė privatizavimo objekto viešo aukciono protokolą. Vėlesnių procedūrų metu Palangos miesto administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-1046 sudaryta Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešo aukciono komisija 2006 m. kovo 23 d. protokoliniu nutarimu nutarė privatizavimo objektą laikyti neparduotu. Ieškovui kreipusis į teismą dėl tokio neteisėto objekto privatizavimo procedūros nutraukimo, apeliacinės instancijos teisme šalys sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo leisti ieškovui toliau derinti sutarties dėl objekto pirkimo-pardavimo sąlygas bei atlikti kitas objekto privatizavimui būtinas procedūras. Vykdydamas taikos sutarties sąlygas, ieškovas laiku sumokėjo atsakovui sutartą 500 000 Lt avansą, o atsakovas 2008 m. sausio 10 d. raštu Nr. (4.29)-D3-100 pateikė ieškovui derinimui privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Ieškovas projektui iš esmės pritarė, išskyrus vienintelę pastabą, kurią išdėstęs raštu 2008 m. sausio 29 d. pateikė atsakovui, prašydamas į sutartyje esantį parduodamų objektų sąrašą įtraukti privatizuojamų objektų sudedamąją dalį - teisiškai įformintą statinį, žemės sklypo plane (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žymimą raidėmis MN, esantį šalia privatizuojamo rūsio, ant privatizavimo metu išnuomojamo valstybinės žemės sklypo. Palangos miesto savivaldybės administracijos viešojo aukciono komisija į šį prašymą nepateikė jokio atsakymo bei 2008 m. vasario 7 d. posėdyje nutarė privatizuojamą objektą laikyti neparduotu, motyvuodama tuo, kad ieškovas pažeidė savo pareigą iki 2008 m. vasario 1 d. suderinti pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Komisija nutarė ieškovą laikyti atsisakiusiu pirkti privatizavimo objektą ir ieškovui negrąžinti 100 000 Lt pradinio įnašo bei 300 Lt registracijos mokesčio.

Ieškovas teigė, kad jis tinkamai ir sąžiningai derino objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektą bei reiškė pastabas. Pasak ieškovo, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu taisyklių nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką viešo aukciono komisija turėjo pareigą su aukciono laimėtoju derinti pirkimo-pardavimo sutarties projektą, aiškintis tarpusavio pasiūlymų neatitikimus ir priimti bendrą suderintą poziciją. Be to, atsakovui nutraukus derybas, pasak ieškovo, buvo padaryta žala viešajam interesui, nes buvo panaikinta galimybė gauti didžiausią naudą visuomenei iš ieškovo, kaip didžiausią kainą pasiūliusio pirkėjo. Pagal CK 6.421 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, vykdant daikto pardavimą viešo aukciono būdu, sutartis laikoma sudaryta, kai yra nustatomas aukciono laimėtojas. Šiuo atveju, pasak ieškovo, aukciono laimėtojas buvo nustatytas šalims 2006 m. vasario 2 d. pasirašant privatizavimo objekto viešo aukciono protokolą, kuris laikytinas šalių sudarytos privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties įrodymu. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo aukcione atveju sandorio sudarymo momentu laikomas ne formalios sutarties sudarymo momentas, bet viešo aukciono laimėtojo nustatymas (CK 6.421 str. 3 d.). Ieškovo teigimu, pripažinus viešojo aukciono komisijos 2008 m. vasario 7 d. nutarimą negaliojančiu, atsiras sąlygos taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį ir pirkimo-pardavimo sutartį dėl privatizavimo objekto pripažinti sudaryta. Ieškovas taip, pat teigė, kad į parduodamų objektų sąrašą papildomai turi būti įtrauktas statinys, kuris žemės sklypo plane žymimas raidėmis MN, nes jis yra privatizuojamo objekto teritorijoje, nuosavybės teise iki privatizavimo priklausė atsakovui, o privatizavimo sąlygose nenumatytas joks servitutas atsakovui patekti prie šio statinio. Aukciono sąlygos numatė viso privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo nuomą laimėtojui, neišskiriant minėto statinio, iki privatizavimo ir privatizavimo metu nebuvo priimta jokių sprendimų, išskiriančių šį statinį iš likusio privatizuojamo pastatų komplekso ar nustatant skirtingą jo likimą. Be to, minėtas statinys yra pažymėtas žemės sklypo plane, kurį atsakovas pateikė teismui, t.y. atsakovas pripažįsta šio statinio egzistavimą privatizuojamo objekto sudėtyje.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė pateikė teismui priešieškinį, prašydamas iš ieškovo priteisti 443 210 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovas, bylinėdamasis su atsakovu, tyčia vengia vykdyti privatizavimo procedūras, dėl ko atsakovas patyrė žalą, kuri susideda iš

32 353,03 Lt privatizavimo objekto priežiūros išlaidų bei 410 857,46 Lt negautų pajamų už valstybinės žemės sklypo nuomą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad Vyriausybės 1998-02-23 nutarimu Nr. 228 patvirtintame privatizuojamų objektų sąraše nurodyti duomenys – 50003101 Negyvenamasis pastatas (plotas 964,94 kv. m, pastatas mūrinis, 2 aukštų) su priklausiniais (užstatytas plotas 187 kv. m) ir kiemo statiniais, (duomenys neskelbtini), Palanga, atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 str. 2 ir 4 d.). Nustatęs, kad šie duomenys buvo nurodyti privatizavimo biuletenyje, teismas padarė išvadą, kad tik dėl tokio turto buvo viešai varžomasi. Teismas taip pat nustatė, kad pastatas, plane pažymėtas indeksu MN, nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas, į Palangos miesto savivaldybės administracijos balansą nebuvo įtrauktas. Teismas atmetė ieškovo argumentą, jog statinį MN, kaip antraeilį daiktą turėjo ištikti pagrindinio daikto likimas, nurodęs, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas gali būti privatizuojamas tik turtas, kuris buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą. Nurodęs, kad ginčo objektas ir jo sudėtis buvo viešai paskelbti privatizavimo biuletenyje, dėl tokio objekto varžėsi viešame aukcione dalyvavę asmenys, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl pirkimo – pardavimo sutarties papildymo objektu MN. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas neturėjo pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-470/2006, nes pastarojoje nutartyje aptariamoje faktinėje situacijoje valstybinio turto privatizavimas buvo vykdomas viešo konkurso būdu. Teismas nusprendė, kad atsakovas, laikydamasis tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų, nustatė protingą terminą sutarčiai suderinti. Ieškovo argumentus, kad komisija neturėjo teisės, neatsakiusi į ieškovo 2008 m. sausio 29 d. raštą, priimti sprendimo privatizuojamą objektą laikyti neparduotu, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nurodęs, kad iki nustatyto termino pabaigos viešo aukciono laimėtojas nesuderino sutarties sąlygų, nors tokią pareigą turėjo pagal šalių sudarytą taikos sutartį bei pagal galiojančias teisės normas (1997 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1503 39 str.). Teismas padarė išvadą, kad Viešo aukciono komisija veikė teisingai, protingai ir sąžiningai bei nepažeisdama Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas atmetė atsakovo priešieškinį, motyvuodamas tuo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, atliko neteisėtus veiksmus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. Ž. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 286 patvirtintu privatizavimo objektų sąrašu, kuriame privatizuojamas objektas įvardijamas kaip negyvenamasis pastatas su priklausiniais ir kiemo statiniais, neišvardinant atskirų objekto sudedamųjų dalių bei nedarant išlygos, kad privatizuojami tik nekilnojamojo turto registre registruoti negyvenamojo pastato priklausiniai. Todėl į privatizuojamų objektų sąrašą buvo įtrauktas negyvenamasis pastatas su visais priklausiniais ir kiemo statiniais, kaip vientisas objektas, neišskiriant neįregistruotų šio objekto sudėtinių dalių (sandėliuko MN). Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas privatizuojamų objektų sąrašas ir informacinis biuletenis nevisiškai atitinka turto savininko patvirtintą sąrašą.
  2. Rizika dėl netiksliai nurodytos privatizuojamo objekto sudėties (sąrašo) tenka pardavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-501/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-78/2007), todėl abejonės turi būti aiškinamos pirkėjo naudai;
  3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir CK 4.14 straipsnio normų nuostatas. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad sandėliukas MN nuo pastatymo momento daugiau nei dvidešimt metų buvo naudojamas privatizuoto objekto - vaikų darželio „Saulutė“ - poreikiams tenkinti, todėl konstatuotina, kad sandėliukas MN yra pagrindinio pastato - darželio - priklausinys (CK 4.19 str.), kurį turi ištikti pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str. 1 d.);
  4. Jokie atsakovo veiksmai ir elgesys nerodė, kad jis ketina sandėliuką MN išskirti iš privatizuotinų objektų sąrašo ir jo neprivatizuoti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad apžiūrint privatizuojamus objektus natūroje, nebuvo pažymėta, jog sandėliukas MN nebus privatizuojamas. To niekada neteigė ir atsakovo atsakingi darbuotojai. Taip pat nebuvo nurodyta, kad atsakovas ketina sandėliuką griauti. Todėl esant abstrakčiam privatizuojamų objektų sąrašo pateikimui, apeliantas, įvertinęs objektus natūroje, suprato ir negalėjo suprasti kitaip, jog savivaldybė privatizuoja visą realiai stovinčių ant žemės sklypo objektų kompleksą.
  5. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas nenumato, kad privatizuojamas gali būti tik tas nekilnojamasis turtas, kuris yra įtrauktas į Nekilnojamojo turto registrą bei į pardavėjo balansą. Pareiga įregistruoti nekilnojamąjį priklauso nuo statinio sudėtingumo. Atsakovas pats yra konstatavęs, kad sandėliukas MN yra nesudėtingas statinys, kuriam nėra būtina teisinė registracija. Sandėliuko MN neįregistravimas atspindi tik daikto, kaip statybinio objekto, nesudėtingumą. Turto neįtraukimas į balansą nekeičia atsakovo nuosavybės teisių į tokį turtą, jų nepanaikina, nesuvaržo galimybių tokį turtą privatizuoti;
  6. Pirmosios instancijos teismas susiklosčiusiems teisiniams santykiams nepagrįstai netaikė CK šeštosios knygos IV dalies XIII skyriaus XII skirsnio nuostatų, netinkamai aiškindamas jų santykį su Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu. Minėtame įstatyme kaip specialiajame bei jį detalizuojančiuose Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatuose nėra apibrėžta, nuo kurio momento yra laikoma sudaryta privatizuojamo objekto pirkimo - pardavimo sutartis. Todėl šis klausimas spręstinas pagal CK normas (CK 6.419 str. 3 d.). Privatizavimo atveju „plaktuko dūžio“ veiksmą atstoja privatizavimo komisijos sprendimo priėmimas pripažinti aukciono dalyvį nugalėtoju. Nuo šio momento laikoma, kad ieškovas sudarė su atsakovu privatizuoto objekto pirkimo - pardavimo sutartį, kurią įsipareigojo per nustatytą terminą įforminti įstatymo reikalaujama tvarka. Tai, kad atsakovas nepagrįstai atsisako įforminti sudarytą sutartį, laikytina sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, dėl ko apeliantas turi teisę kreiptis į teismą (CK 6.309 str. 1 d.);
  7. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino derybų dėl sutarties nuostatų sampratą bei netinkamai nustatė, kas yra kaltas dėl sutarties projekto nesuderinimo laiku. Sąžiningumo principas derybose reikalauja dėti visas pastangas dėl derybų sėkmingos baigties, atskleisti kitai pusei savo pageidavimus, nevesti derybų, jeigu neketinama sudaryti sutarties, informuoti kitą šalį, kodėl nesutinkama su atitinkamu siūlymu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-470/2006).

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 286 negalima laikyti viešu kvietimu dalyvauti aukcione. Viešai apie kvietimą dalyvauti aukcione buvo pranešta 2005 m. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12(320), kuriame nurodyti privatizuojamo objekto ir jo priklausinių plotai atitiko plotus, nurodytus 2004 m. spalio 12 d. Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Sandėliukas atsakovui nuosavybės teise nepriklausė, todėl jis negalėjo siūlyti jo pirkti. Be to, ieškovui iki 2008 m. vasario 1 d. nepateikus suderinto sutarties projekto, laikytina, kad jis atsisakė pirkti objektą (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 39 p.), o Aukciono komisija 2008 m. vasario 8 d. tik konstatavo faktą, kurį sukūrė pats ieškovas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2004 m. lapkričio 25 d. posėdyje Sprendimu Nr. 286 patvirtino privatizavimo objektų sąrašą, į kurį įtraukė ir Negyvenamąjį pastatą (buvusį darželį), kurio plotas 1 151,90 kv.m., su priklausiniais (pavėsinės, kiemo rūsys), kiemo statiniais, (duomenys neskelbtini), Palanga (b.l. 43-45, t. 1). 2005 m. spalio mėnesį išleistame Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12 (320) buvo pranešta apie aukciono būdu vykdomą Palangos miesto savivaldybei priklausančio objekto Nr. 50003101 privatizavimą. Privatizavimo objektas buvo apibūdintas kaip Negyvenamasis pastatas (plotas 964,94 kv.m., pastatas mūrinis, 2 aukštų) su priklausiniais (užstatytas plotas 187 kv.m.) ir kiemo statiniais; (duomenys neskelbtini), Palanga (b.l. 7-8, t. 1). Viešo aukciono 2006 m. vasario 2 d. protokolo Nr. 3 punkte Nr. 6 užfiksuota, jog viešo aukciono laimėtoju tapo ieškovas V. Ž.. Minėto protokolo punkte Nr. 2 privatizavimo objektas buvo apibūdintas lygiai taip pat, kaip ir 2005 m. spalį išleistame Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12 (320) (b.l. 13, t. 1).

Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 punktu ieškovas įsipareigojo iki 2008 m. vasario 1 d. pilnai suderinti iš atsakovo gautą pirkimo-pardavimo sutarties dėl privatizavimo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, projektą ir jį pateikti atsakovo įgaliotiems asmenims (b.l. 176-179, bylos Nr. 2A-189/2007 tomas).

Atsakovas 2008 m. sausio 10 d. išsiuntė ieškovui suderinimui pirkimo-pardavimo sutarties projektą (b.l. 14, t. 1). Ieškovas 2008 m. sausio 29 d. pateikė atsakovui prašymą įtraukti į parduodamų objektų sąrašą statinį, žemės sklypo, kuriame yra privatizuojamas objektas, plane pažymėtą raidėmis MN (b.l. 15, 33, t. 1). Atsakovo administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Viešojo aukciono komisija 2008 m. vasario 7 d. posėdyje priėmė nutarimą privatizuojamą objektą laikyti neparduotu (b.l. 16-17, t. 1).

Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo ieškinys pripažinti minėtą Viešojo aukciono komisijos nutarimą negaliojančiu, o privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryta, apeliaciniu skundu prašo šią sprendimo dalį panaikinti, o jo ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundo dalį dėl viešo aukciono komisijos nutarimo pripažinimo negaliojančiu ieškovas grindžia iš esmės trimis argumentais. Pirma, pasak apelianto, teismas turėjo vadovautis atsakovo, kaip turto savininko sudarytu privatizuojamo objekto apibūdinimu, kuriame buvo nurodyta, jog privatizuojamas visas pastatas su visais priklausiniais ir kiemo statiniais, neišskiriant neįregistruotos šio objekto sudedamosios dalies – sandėliuko kaip pagrindinio daikto priklausinio. Antra, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, visa rizika dėl netiksliai nurodytos privatizuojamo objekto sudėties, apelianto teigimu, tenka atsakovui. Trečia, aplinkybės, kad ginčo statinys (sandėliukas) nebuvo įtrauktas į atsakovo balansą bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo draudimo šį sandėliuką privatizuoti. Apeliacinį skundą dalyje dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ieškovas grindžia teiginiu, kad paskelbus jį aukciono nugalėtoju, laikoma, jog šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurią įsipareigojo per nustatytą terminą įforminti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau atsakovas vengia vykdyti šį savo sutartinį įsipareigojimą.

Dėl Viešo aukciono komisijos 2008 m. sausio 29 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-318 konstatavo, kad: „Valstybės ir savivaldybių turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo taikomas viešosios teisės principas, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais“. Iš šio teisės taikymo išaiškinimo darytina išvada, kad klausimus, susijusius su valstybės ir savivaldybės turto perleidimu visų pirma reguliuoja specialiosios viešosios teisės normos. Aiškinant ir taikant viešosios teisės normas, vadovaujamasi imperatyviuoju teisinio reguliavimo metodu, pagal kurį, viskas, kas nėra tiesiogiai leista viešosios teisės normomis, draudžiama.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – Privatizavimo įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog privatizavimo objektas – tai akcijos ir kitas turtas, kuris viešosios nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybėms ir kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukia į privatizavimo objektų sąrašą.

Privatizavimo objektas turi būti įvertintas, o vertinant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius privatizuojamus statinius ir įrenginius ar jų dalis, turi būti įvertintas šiems statiniams ir įrenginiams nustatyta tvarka priskirtas žemės sklypas ar jo dalis (Privatizavimo įstatymo 9 str. 1, 4 d.).

Iš Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose įtvirtintų teisės normų seka, kad privatizavimo objektų sąrašas – tai įstatymų nustatyta tvarka Vyriausybės patvirtintas dokumentas, kuriame tuo atveju, kai privatizuojamos ne akcijos, o kitas turtas, nurodomas privatizavimo objekto pavadinimas bei trumpa objekto charakteristika. Šio straipsnio 2 ir 8 dalyje nustatyta, kad privatizavimo objektų sąrašą Turto fondo teikimu tvirtina Vyriausybė. Į privatizavimo objektų sąrašą savivaldybių teikimu Turto fondas įtraukia ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius privatizavimo objektus, kuriuos savivaldybės nusprendžia privatizuoti. Vyriausybė ir Turto fondas neturi teisės koreguoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių privatizavimo objektų sąrašo ir objekto privatizavimo programos duomenų, jei šie duomenys atitinka šio įstatymo reikalavimus.

Pagal Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatą, viešas aukcionas, kaip privatizavimo būdas gali būti taikomas tik tuomet, kai parduodami tik akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcijų paketai ir ilgalaikis materialusis turtas.

Šių Privatizavimo įstatyme įtvirtintų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad vykdant privatizavimą viešo aukciono būdu, gali būti parduodamas tik toks viešosios nuosavybės teise savivaldybei priklausantis statinys, kuris yra: 1) įstatymų nustatyta tvarka įvertintas; 2) apskaitomas kaip savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas; 3) įtrauktas į savivaldybės teikimu Vyriausybės patvirtintą privatizavimo objektų sąrašą.

Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių vyksta ginčas, ar statinys - sandėliukas, žemės sklypo, ant kurio stovi kiti į privatizavimo objektą neginčijamai įeinantys statiniai, plane pažymėtas indeksu MN, taip pat įeina į privatizavimo objekto sudėtį. Iš byloje esančios V. Š. įmonės „Eglė“ pateiktos Palangos miesto savivaldybės tarybos nekilnojamojo turto – vaikų darželio – įvertinimo ataskaitos matyti, kad vertinamą turtą sudarė lopšelio – darželio pastatas, kiemo rūsys, šešios pavėsinės, kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora) ir 0,7652 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (b.l. 48-64, t. 1). Statinys – sandėliukas, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu MN, vertinimo ataskaitoje ar jos prieduose nebuvo identifikuotas kaip egzistuojantis statinys, valdomas atsakovo viešosios nuosavybės teise, bei atskirai nebuvo vertinamas.

Iš minėtos vertinimo ataskaitos priedo – 2004 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo – priėmimo akto matyti, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, atsakovui buvo perduotas Palangos lopšelio-darželio „Saulutė“ likvidavimo metu. Perduodamą turtą sudarė pastatas ir kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, kiemo rūsys, pavėsinė) (b.l. 98, t. 1). Kiemo statinys-sandėliukas, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu MN, šiame perdavimo-priėmimo akte nebuvo įvardintas kaip likviduojamos įstaigos balanse įrašytas ir atsakovui perduotas turtas. Į bylą taip pat buvo pateikta Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. (19.4)-D3-2545, kurioje nurodyta, jog statinys, pažymėtas simboliais MN žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), Palangoje, Palangos miesto savivaldybės administracijos balanse nėra apskaitytas (b.l. 8, t. 2). Nors buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuose būtų išvardintas baigtinis materialaus (nekilnojamojo) turto sąrašas, atsakovas nepateikė, tarp bylos šalių nekilo ginčo dėl fakto, kad statinys – sandėliukas, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu MN, nebuvo įtrauktas į atsakovo turto balansą, todėl ši aplinkybė laikoma įrodyta kaip šalių pripažintas faktas (CPK 182 str. 5 p.). Nustačius, kad ginčo statinys – sandėliukas nebuvo įtrauktas į atsakovo turto balansą, atitinkamai seka logiška išvada, kad šis sandėliukas nebuvo laikomas atsakovo materialiuoju ilgalaikiu turtu bei apskritai atsakovui viešosios nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. posėdyje Sprendimu Nr. 286 patvirtinto privatizavimo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, plotas buvo nurodytas lygus 1 151,90 kv.m. (b.l. 43-45, t. 1). 2005 m. spalio mėn. išleistame Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12 (320) šio privatizavimo objekto plotas buvo nurodytas lygus 964,94 kv.m. (negyvenamasis pastatas) ir 187 kv.m. (priklausiniais užstatytas plotas), kas iš viso sudaro 1 151,94 kv.m. (b.l. 7-8, t. 1). Viešo aukciono 2006 m. vasario 2 d. protokolo Nr. 3 punkte Nr. 2 užfiksuota, jog viešo aukciono laimėtojas įsigijo privatizavimo objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurio plotas lygus 964,94 kv.m. (negyvenamasis pastatas) ir 187 kv.m. (priklausiniais užstatytas plotas), kas iš viso sudaro

1 151,94 kv.m. (b.l. 13, t. 1). Taigi, visuose trijuose dokumentuose privatizavimo objekto užstatymo plotas žemės sklype iš esmės nesiskyrė. Privatizavimo objekto plotas sutapo su Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių: pastato-lopšelio-darželio bei jo pagalbinių ūkinių pastatų – kiemo rūsio ir 6 pavėsinių plotų, - plotų bendra suma, lygia 1 151,94 kv.m. (964,94 kv.m. + 25 kv.m. + 6 x 27 kv.m.) (b.l. 80-82, t. 1). Be to, pastatas – sandėliukas, sklypo plane pažymėtas žemės indeksu MN, nei viename iš šių trijų dokumentų nebuvo įvardintas kaip privatizuojamo objekto sudėtinė dalis. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas neteikė prašymo Turto fondui į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti ir ginčo pastatą – sandėliuką kaip privatizuojamo objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, sudėtinę dalį bei atitinkamai šis pastatas nebuvo įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą privatizavimo objektų sąrašą kaip privatizuojamo objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, sudėtinė dalis.

Vadovaudamasi aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovui neapskaičius ginčo pastato savo balanse kaip ilgalaikio materialaus turto, šis turtas neatitiko Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos privalomos sąlygos, norint jį privatizuoti viešo aukciono būdu. Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad aplinkybė, jog ginčo pastatas nebuvo apskaitytas atsakovo balanse, netrukdo šio turto privatizuoti, nagrinėjamu atveju atmetamas kaip prieštaraujantis imperatyviai teisės normai, įtvirtintai Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje. Be to, aplinkybė, kad atsakovas nenustatinėjo ginčo pastato – sandėliuko vertės bei nei viename su viešo aukciono procedūromis susijusiame dokumente ginčo pastatas – sandėliukas (nurodant jo pavadinimą bei užstatymo plotą) nebuvo įvardintas kaip privatizuojamo objekto sudedamoji dalis, patvirtina išvadą, kad atsakovas neturėjo tikslo ginčo pastato – sandėliuko įtraukti į privatizuojamo objekto sudėtį bei atitinkamai Vyriausybė nepatvirtino ginčo pastato - sandėliuko kaip privatizuojamo objekto sudėtinės dalies, kas yra būtina, norint šį ginčo statinį privatizuoti vadovaujantis Privatizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 10 straipsnio 1-2 dalimis bei 8 dalimi.

Išvadą, kad ginčo pastatas nebuvo įtrauktas į privatizuojamo objekto sudėtį patvirtina ir tai, kad ginčo pastato užstatymo plotas pagal žemės sklypo planą sudarė apytiksliai 43 kv.m. (5,58 kv.m. x 7,79 kv.m.) (b.l. 33, t. 1). Tuo tarpu Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12 (320) yra numatyti sklypo, kuriame stovi privatizuojamas objektas, apribojimai, įskaitant ir tai, kad negali keistis esamas užstatymo tankis bei intensyvumas (b.l. 7-8, t. 1). Vadinasi, į privatizuojamo objekto sudėtį įtraukus ginčo statinį, privatizuojamo objekto užstatymo plotas padidėtų 43 kv.m. nuo 1 151,94 kv.m. iki 1 194,94 kv.m., kas įtakotų žemės sklypo, ant kurio stovi privatizavimo objektas, užstatymo tankį ir intensyvumą bei atitinkamai privatizavimo objekto vertę ir pardavimo kainą. Tokiu būdu į privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas įtraukiant ir ieškovo nurodomą ginčo statinį, kaip privatizuojamo objekto sudedamąją dalį, būtų pakeistas ne tik pats privatizavimo objektas, bet ir privatizavimo sąlygos, kas yra draudžiama vadovaujantis Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukė ir ginčo pastatą, bet tai neatsispindėjo Vyriausybės patvirtintame privatizavimo objektų sąraše, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, privatizavimo objektą sudarantys statinių pavadinimai ir jų charakteristika (pavyzdžiui, plotai) turi būti konkrečiai įvardinti, apibūdinant privatizavimo objektą, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog ginčo pastato neįvardijimas privatizavimo objekto sudedamąja dalimi reiškia, kad šis pastatas, kaip pagrindinio pastato priklausinys, yra privatizuotas, atmetami kaip prieštaraujantys specialiosioms viešosios teisės normoms.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad privatizavimo objektu gali būti ir statinys, kuriam nėra privalomas įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, nes tokio reikalavimo privatizavimo objektui neįtvirtinta specialiosios viešosios teisės normos, reglamentuojančios klausimus, susijusius su valstybei ir savivaldybėms viešosios nuosavybės teise priklausančio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Nepaisant to, šis apeliacinio skundo argumentas nedaro įtakos jau priteitai išvadai, kad ginčo statinys negali būti privatizavimo objekto sudedamąja dalimi dėl to, jog neatitinka privatizavimo objektui keliamų kriterijų, įtvirtintų Privatizavimo įstatyme.

Iš nustatytų aplinkybių seka, kad ieškovas neturėjo teisės reikalauti papildyti (pakeisti) privatizavimo objektą, į jo sudėtį papildomai įtraukiant ginčo statinį – sandėliuką. Atitinkamai iš to seka, kad ieškovui pasielgus priešingai, atsakovas turėjo teisę su tokia nauja privatizavimo sandorio sąlyga, kuri nebuvo numatyta jokiame dokumente, tiek skelbiant apie privatizavimą viešo aukciono būdu, tiek paskelbiant ieškovą viešo aukciono laimėtoju, nesutikti bei laikyti, kad ieškovas, nesuderindamas pirkimo-pardavimo sutarties projekto paskelbtomis privatizavimo sąlygomis iki Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 punkte numatyto termino (iki 2008 m. vasario 1 d.), atsisako pirkti privatizavimo objektą (Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų (toliau – Privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatai) 39 p.). Taigi, ieškovo elgesys patvirtina, kad šiuo atveju ne atsakovas, o būtent ieškovas pažeidė savo prievolę, įtvirtintą tiek taikos sutartyje, tiek Privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 39 punkte – sąžiningai derėtis dėl pirkimo-pardavimo sutarties įforminimo bei sutarties projektą suderinti su atsakovu nustatytu terminu. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad ieškovas aukciono laimėtoju buvo paskelbtas dar 2006 m. vasario 2 d., tačiau savo poziciją dėl ginčo statinio įtraukimo į privatizuojamo objekto sudėtį pranešė atsakovui tik 2008 m. sausio 29 d., tai yra likus tik 3 dienoms iki galutinio termino pirkimo-pardavimo sutarties projektui suderinti. Toks ieškovo elgesys neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, vadovaujantis kuriais civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti teisingai, protingai ir sąžiningai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovui, kaip viešo aukciono laimėtojui, nesuderinus pirkimo–pardavimo sutarties projekto iki taikos sutartyje nustatyto termino pabaigos bei tokiu būdu atsisakius pirkti privatizavimo objektą, atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-1046 sudaryta Viešojo aukciono komisija 2008 m. vasario 7 d. posėdyje priėmė teisėtą nutarimą, kuriuo nutarta privatizuojamą objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, laikyti neparduotu. Todėl ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl pirmojo ieškinio reikalavimo - Viešojo aukciono komisijos 2008 m. vasario 7 d. posėdyje priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu - atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-501/2006 ir 2007 m. vasario 26 d. nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-78/2007, nes minėtose nutartyse aptartos faktinės situacijos skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Minėtose nutartyse nėra aptariami privatizavimo teisiniai santykiai. Be to, abejose nutartyse nagrinėtose faktinėse situacijose nebuvo kilęs ginčas dėl to, kad aukciono būdu parduodamas objektas buvo apibrėžtas neaiškiai (netiksliai), o tik buvo konstatuojama, kaip šis neaiškumas (netikslumas) įtakoja aukciono rezultatus. Tuo tarpu šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar privatizavimo objektas yra aiškus (kaip teigia atsakovas), ar netikslus (kaip teigia ieškovas). Išnagrinėjusi byloje esančių įrodymų visumą bei jų tarpusavio santykį ir įrodytinumo lygį, teisėjų kolegija priėjo aukščiau nutartyje nurodytos išvados, kad privatizavimo objektas buvo aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas privatizavimo dokumentuose.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad Viešo aukciono komisijai paskelbus ieškovą viešo aukciono laimėtoju, įvyko privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sandoris, kurį reikėjo įforminti įstatymo nustatyta forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-140/2011). Tačiau nustačius, kad ne dėl atsakovo, o būtent dėl ieškovo kaltės iki taikos sutartyje nustatyto termino pirkimo-pardavimo sutarties projektas nebuvo suderintas, laikoma, kad ieškovas išreiškė valią atsisakyti pirkti privatizavimo objektą (Privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 39 p.). Tokiu būdu atsakovas ne tik neįgijo pareigos įforminti pirkimo-pardavimo sandorį įstatymo nustatyta tvarka, bet apskritai įgijo teisę privatizavimo sandorį laikyti negaliojančiu bei atitinkamai laikyti privatizavimo objektą neparduotu (Privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 39 p.), ką teisėjų kolegija jau nustatė šioje nutartyje. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas vengė privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sandorį įforminti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 str.). Atitinkamai nustačius, kad Viešojo aukciono komisija 2008 m. vasario 7 d. posėdyje priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą privatizuojamą objektą laikyti neparduotu, atmetama ir ta ieškovo apeliacinio skundo dalis, kuria reikalaujama panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria buvo atmestas išvestinis ieškinio reikalavimas - pripažinti sudaryta pirkimo–pardavimo sutartį dėl privatizuojamo objekto, į jo sudėtį papildomai įrašant ginčo statinį - sandėliuką.

Dėl kitų procesinių klausimų išsprendimo

Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiama 39 408 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas už apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str., 96 str. 2 d.), o ieškovo prašymas priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, netenkinamas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškinys, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti naikinama apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Todėl ieškovo V. Ž. apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo V. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Palanga) į valstybės biudžetą priteisti 39 408 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

%full%
%short%