El. paštas
Slaptažodis
Pamiršai slaptažodį?
Vardas
Pavarde
Gimtadienis
Įm. pavadinimas
Įm. kodas
El. paštas
Mob. numeris
Kas Jūs?
Paspaudę "Registruotis", Jūs sutinkate su naudojimosi sąlygomis.

A-662-1220-13

Spausdinti
Data 2013-06-03
Atsisiųsti PDF
Rūšis Administracinė byla
Tipas nuasmeninta nutartis
Baigtis Sprendimas pakeistas.
Teismas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teisėjas(ai) Artūras Drigotas
Audrius Bakaveckas
Skirgailė Žalimienė
Panašios bylos A-520-1426-13
A-520-1416-13
A-492-1299-13
A-520-1295-13

Proceso dalyviai

Atsakovas

Vidaus reikalų ministerija 288719620
Lietuvos valstybė atstovaujama LR VRM

Trečiasis suinteresuotas asmuo

Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 288719620

Kategorijos (8)

  • 1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
    • 1.3. Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
    • 1.12. Bylos dėl valstybės tarnybos
    • ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
  • 6. Socialinė apsauga
    • 6.6. Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
    • 6.6.1. Bylos dėl valstybinių pensijų
  • 38. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko (pranešejas), Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailes Žalimienes,
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovu Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos ir Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo A. A. skunda atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, del sprendimo panaikinimo ir neišmoketos valstybines pensijos priteisimo (treciasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiuros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos).

Teiseju kolegija
n u s t a t e:

I.

Pareiškejas A. A. (toliau – ir pareiškejas) skunde kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas:

1) sustabdyti administracine byla ir kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma su prašymu ištirti, ar 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo Nr. XI-537 4 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad paskirta ir < ... > nustatyta tvarka apribota pareigunu ir kariu valstybine pensija (kartu su mokamu valstybinio socialinio draudimo bazines pensijos dydžio priedu) perskaiciuojama taikant atitinkama koeficienta, apskaiciuota pagal šio istatymo 1 priede nurodyta formule, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23, 52 straipsniu bei konstituciniam teisines valstybes principui; ar 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinasis istatymas Nr. XI-537 ta apimtimi, kuria nenumato valstybiniu pareigunu pensiju kompensavimo mechanizmo neprieštarauja konstituciniam teisines valstybes principui;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalu ministerija, atsakovas) 2010 m. gegužes 14 d. sprendima Nr. 1D-3813 (toliau – ir Sprendimas);

3) priteisti solidariai iš Vidaus reikalu ministerijos ir Lietuvos valstybes atimama už kiekviena menesi pinigu suma pagal pritaikyta koeficienta (K=0,7081) už laikotarpi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priemimo dienos.

Paaiškino, kad jam Vidaus reikalu ministerijos 2006 m. sausio 31 d. sprendimu buvo paskirta valstybine pareigunu pensija. Vidaus reikalu ministerija 2010 m. vasario 28 d. išmokejo pareiškejui sumažinta valstybine pensija. Pareiškejas 2010 m. kovo 26 d. su prašymu kreipesi i Vidaus reikalu ministerija, kad išmoketu jam neišmoketa valstybines pensijos dali. Atsakovas Vidaus reikalu ministerija 2010 m. gegužes 14 d. sprendime nurode, kad valstybine pensija yra sumažinta atsižvelgiant i 2010 m. sausio 1 d. isigaliojusio Lietuvos Respublikos socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo (toliau – ir Laikinasis istatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, o jos kompensavimas nera numatytas, todel moketi paskirto dydžio valstybine pensija nera pagrindo. Mane, kad Laikinojo istatymo nuostatos, kuriomis remiantis jam buvo perskaiciuota valstybine pensija, pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisetu lukesciu ir apsaugos principus, asmens teise gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagristai riboja asmens konstitucine teise i nuosavybe. Taip pat nurode, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne karta yra konstataves, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostata „valstybe laiduoja“, inter alia, reiškia, kad istatymu nustacius tam tikra pensini aprupinima valstybei kyla pareiga ji garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti istatyme, o asmenys, atitinkantys istatyme nustatytas salygas, turi teise reikalauti, kad valstybe jiems skirtu šia pensija ir ja moketu. Valstybe, nustatydama toki teisini reguliavima, pagal kuri asmenys, atitinkantys istatymo nustatytas salygas (išejimas iš tarnybos, tarnybos stažas, amžius ir kt.), igyja teise i tam tikra istatyme nustatyta pensija už tarnyba, inter alia, i pareigunu ir kariu valstybine pensija, kartu prisiima isipareigojima tokia pensija paskirti ir ja moketi. Asmeniui, atitinkanciam istatyme nustatytas salygas, priklauso teise reikalauti, kad valstybe vykdytu istatymu prisiimta isipareigojima ir moketu nustatyto dydžio išmokas. Istatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, ši asmens igyta teise ir teisetas lukestis yra sietini ir su šio asmens nuosavybes teisiu apsauga. Nuosavybes teise gina ir tarptautines teises aktai. Konstitucine igytu teisiu ir teisetu lukesciu apsauga nereiškia, kad istatymu nustatyta pensinio aprupinimo sistema negali buti pertvarkoma. Pertvarkant šia sistema kiekvienu atveju privalu paisyti Konstitucijos. Jeigu pertvarkant pensiju sistema neliktu istatymais nustatytu, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai nenurodytu pensiju arba šiu pensiju teisinis reguliavimas butu iš esmes pakeistas, istatymu leidejas privaletu nustatyti teisinga susidariusiu praradimu kompensavimo mechanizma asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama. Taip pat nurode, kad atsižvelgiant i tai, kad Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iš Konstitucijos 23 ir 52 straipsniu kylantys imperatyvai, šioje byloje yra galimas ir civilines atsakomybes Lietuvos valstybei taikymas. Seimui priemus Laikinaji istatyma ir itvirtinus nuostatas, sumažinancias pareigunu valstybiniu pensiju dydžius, Vidaus reikalu ministerijai kilo pareiga moketi sumažintas pareigunu valstybines pensijas. Pagal analogija taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.81 straipsnio 1 dali neteiseti Seimo veiksmai (neveikimas) sukele teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Todel šioje byloje del deliktines atsakomybes taikymo tinkamu atsakovu gali buti laikoma Lietuvos valstybe, atstovaujama Vyriausybes (CK 6.273 str.). Pareiškejo teigimu, valstybei nustacius toki teisini reguliavima, jis negavo dalies teisetai igytos pareigunu valstybines pensijos, t. y. negavo pajamu, kurias butu gaves, jei neteisetas valstybes teisinis reguliavimas nebutu buves nustatytas. Atsižvelgiant i tai, kad iš vienos puses Lietuvos valstybei yra taikytina civiline atsakomybe, o iš kitos puses del neteisetu Vidaus reikalu ministerijos veiksmu pareiškejui nebuvo išmoketa visa priklausanti valstybine pensija, nenustatytas teisingas susidariusiu praradimu kompensavimo mechanizmas, pareiškejo manymu, abu atsakovai turi atsakyti solidariai.

Atsakovas Vidaus reikalu ministerija atsiliepimu i skunda su pareiškejo skundu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista.

Nurode, kad Lietuvos teiseje galioja istatymo teisetumo prezumpcija. Kadangi išimtine teise spresti, ar istatymas atitinka Konstitucija, yra suteikta Konstituciniam Teismui, ir nera atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teises atsisakyti vykdyti istatyma, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Pareiškejui, atsižvelgiant i Laikinojo istatymo nuostatas, buvo perskaiciuota valstybine pensija. Pareiškejas 2010 m. kovo 26 d. raštu kreipesi i atsakova prašydamas išmoketi neišmoketa valstybines pensijos dali. Vidaus reikalu ministerija Sprendime pareiškejui nurode aplinkybes del valstybines pensijos sumažejimo ir paaiškino jos perskaiciavimo metodika. Teige, jog Vidaus reikalu ministerija neturejo teisinio pagrindo išmoketi pareigunu ir kariu valstybines pensijos nepriemoka, kadangi istatymas, kurio pagrindu buvo perskaiciuota pareiškejo valstybine pensija, galiojo, todel gincijamas Sprendimas yra teisetas ir pagristas. Pareigunu valstybine pensija buvo perskaiciuota vadovaujantis Laikinojo istatymo nuostatomis, todel Vidaus reikalu ministerijos veiksmai yra teiseti ir pagristi, o pareiškejo reikalavimas priteisti neišmoketa valstybines pensijos dali yra atmestinas. Del pareiškejo prašymo byla sustabdyti ir kreiptis i Konstitucini Teisma su prašymu ištirti Laikinojo istatymo nuostatu atitikima Konstitucijai praše spresti teismo nuožiura.

Atsakovas Lietuvos valstybe atsiliepimu i skunda su pareiškejo skundu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista.

Nurode, kad pareiškejo prašymas del kreipimosi i Konstitucini Teisma yra nepagristas, kadangi Konstitucinio Teismo doktrina del pensiju mažinimo yra aiški ir išsami. Del Lietuvos valstybes civilines atsakomybes nurode, kad ji gali kilti tik istatymu nustatyta tvarka konstatavus viešojo administravimo institucijos ar jos darbuotoju veiksmu neteisetuma, pasireiškianciu istatyme numatytos pareigos neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu atlikimu. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje itvirtinta speciali norma, reglamentuojanti neteisetumo salygos taikyma sprendžiant valstybes deliktines atsakomybes klausima. Butent ši norma suponuoja, kad patikrinimas, ar valdžios aktas atitinka viešosios teises nustatytus teisetumo standartus, yra butina žalos atlyginimo salyga. Tiek CK, tiek Konstitucinio Teismo praktikoje itvirtinta bendra taisykle del neteisetumo nustatymo privalomumo, kas, šiuo atveju, nebuvo nustatyta, todel nera pagrindo reikalauti materialines žalos atlyginimo.

Treciasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiuros tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu i skunda su pareiškejo skundu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista.

Nurode, kad Tarnyba, vadovaudamasi Sveikatos priežiuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos nuostatu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2002 m. spalio 11 d. isakymu Nr. 486, Vidaus tarnybos sistemos pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju skyrimo, mokejimo ir mokejimo nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijos bylos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2007 m. rugpjucio 20 d. isakymu Nr. 1V-294, rengia sprendimus del pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju skyrimo mokejimo ir mokejimo nutraukimo buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigunams ir kariams. Pensijos skiriamos, perskaiciuojamos, ju mokejimas nutraukiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro ar jo igalioto ministerijos kanclerio sprendimu. Pareiškejui A. A. 2006 m. sausio 31 d. buvo paskirta 557,77 Lt pensija už tarnyba nuo 2005 m. gruodžio 24 d. neterminuotai. Nuo 2010 m. sausio 1 d. isigaliojo Laikinasis istatymas, kuris nustate valstybiniu, tarp ju ir pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju, perskaiciavima ir mokejima. Pareiškejui pagal Laikinojo istatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas paskirta valstybine pensija buvo perskaiciuota. Kadangi pareiškejo valstybine pensija neviršijo ribinio valstybines pensijos dydžio – 650 Lt – ji nebuvo perskaiciuojama. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos pensiju gaveju, gaunanciu papildomas išmokas kitose institucijose, 2010 m. vasario 23 d. pateikta saraša, pareiškejas 2010 m. sausio menesi turejo draudžiamuju pajamu, todel, atsižvelgiant i tai ir vadovaujantis Laikinojo istatymo 5 straipsnio 1 dalimi, šio istatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka perskaiciuotai pensijai nustatytas koeficientas 0,7081, apskaiciuotas pagal Laikinojo istatymo 2 priede nurodyta formule. Pritaikius ši koeficienta pareiškejui 2010 m. vasario menesi už 2010 m. sausio menesi buvo išmoketa 394,96 Lt dydžio pensija. Toliau pareiškejui bus mokama tokio dydžio pensija, kuri atitiks nurodytas istatymo nuostatas ir gaunamas draudžiamasias pajamas. Pažymejo, kad Laikinasis istatymas sumažintu pensiju kompensavimo nenustato. Tarnyba šiuo metu neturi teisinio pagrindo moketi pareiškejui jo prašomo dydžio pensija bei parengti sprendima del pareiškejui neišmoketos pensijos dalies gražinimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu netenkino pareiškejo A. A. prašymo kreiptis i Konstitucini Teisma, pareiškejo skunda tenkino iš dalies, priteise pareiškejui iš atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Vidaus reikalu ministerijos, 4 346,05 Lt neišmoketos pareigunu ir kariu valstybines pensijos dali, kitoje dalyje pareiškejo A. A. skunda atmete kaip nepagrista.

Pirmosios instancijos teismas aptare byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurode Lietuvos Respublikos p2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkricio 12 d. redakcijos)uo 2010 m. sausio 1 d. isigaliojo Laikinasis istatymas, nurode jo 4 straipsnio 1 dali, taip pat Laikinojo istatymo 5 straipsnio 1 dalies redakciju nuostatas (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d.; redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d.; redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsejo 1 d.). Laikinojo istatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytu išmoku gavejai valstybiniu socialiniu pensiju draudimu draudžiami pagal Valstybiniu socialinio draudimo pensiju istatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, ju draudimo valstybiniu socialiniu pensiju draudimu laikotarpiu mokama 50 procentu priklausancios išmokos. Laikinojo istatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaiciuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012 m. rugpjucio 31 d., nuo 2012 m. rugsejo 1 d. Laikinojo istatymo 5 straipsnis neteko galios. Laikinojo istatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. liepos 2 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad Laikinojo istatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas šio istatymo nuostatu galiojimas, t. y. tai, kad šiuo istatymu nustatyta socialiniu išmoku, inter alia, valstybiniu ir valstybiniu socialinio draudimo pensiju, perskaiciavimo ir mokejimo tvarka, suponuojanti šiu išmoku sumažinima, taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Seimas 2011 m. lapkricio 20 d. prieme Laikinojo istatymo 15 straipsnio pakeitimo istatyma, isigaliojusi 2011 m. gruodžio 28 d., kurio 1 dalis nustate skirtinga Laikinojo istatymo galiojimo termina pagal socialiniu išmoku rušis. Atsižvelges i tai, teismas pažymejo, jog asmenims, kuriems v

Teismas nurode Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarima „Del pensiju perskaiciavimo ir mokejimo valstybeje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padeciai“ ir pažymejo, kad Konstitucinis Teismas iš esmes pripažino, jog pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju ribojimas valstybeje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padeciai, galimas tik pagal Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dali. Kitoks pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybiniu pensiju istatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo istatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gaveju konstitucines teises. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybes žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsejo 29 d. Teismas nurode Konstitucijos 107 straipsni, Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsni.

Atsižvelgiant i tai, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, jog Laikinojo istatymo 5 straipsnio nuostatos prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai ir neproporcingai apribojo asmenu teises, isigaliojo tik ji paskelbus, t. y. 2012 m. rugsejo 29 d., gincijamas Sprendimas buvo grindžiamas teises aktu nuostatomis, kurios jo priemimo metu nebuvo pripažintos prieštaraujanciomis Konstitucijai oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo nutarimu, atitinkamai nebuvo jokio pagrindo teigti, kad jis buvo neteisetas. Pažymeta, jog gincijamas Sprendimas neribojo pareiškejo teises kreiptis i teisma del jam neteisetai neišmoketos pensijos dalies priteisimo. Pirmosios instancijos teismas iš Tarnybos 2012 m. sausio 4 d. pažymos Nr. 11PP(P)-54 apie pareiškejui priskaiciuotos ir išmoketos valstybines pensijos dydi nustate, kad pareiškejui, taikant Laikinojo istatymo 5 straipsnio nuostatas, paskirta pensija buvo perskaiciuota ir per laikotarpi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjucio 31 d. susidare 4 346,05 Lt dydžio valstybines pensijos nepriemoka. Pareiškejui, kaip matyti iš minetos pažymos, paskirta valstybine pensija 2011 m. liepos ir rugpjucio menesiais taip pat buvo perskaiciuota taikant Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi minetu laikotarpiu viršijo ribini valstybines pensijos dydi – 650 Lt.

Teismas pažymejo, jog Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažinus, kad Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybiniu pensiju perskaiciavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o Lietuvos Respublikos socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 daliai tiek, kiek joje nustatytas sumažintu valstybiniu pensiju mokejimas ju gavejams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamu, nuo kuriu skaiciuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensiju draudimo imokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darba bei versla“, pareiškejui valstybine pensija galejo buti perskaiciuojama tik pagal Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dali, pagal Laikinojo istatymo 5 straipsnio 1 dali pareiškejui valstybine pensija negalejo buti perskaiciuojama. Aplinkybe, kad kai pareiškejui buvo mokama sumažinta pareigunu ir kariu valstybine pensija dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas del priedu ir priemoku dydžio ribojimo taikyma nustatanciu teises aktu pripažinimo prieštaraujanciais Konstitucijai, nepaneigia pareiškejo teises i neišmoketos pensijos priteisima. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos nutartimi administracineje byloje Nr. A5-264/2003, pažymejo, kad teises aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai, negali buti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo del šiu aktu prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, taciau iki šio momento taikant teises aktus priimtiems sprendimams šiu aktu pripažinimas prieštaraujanciais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nera ivykdyti. Remesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A1-638/2005, kurioje konstatuota, kad iki to momento, kada teise pareikšti skunda ar ieškini teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma ivykdytu sprendimu.

Taikant Laikinojo istatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriu konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiškejui paskirtos pensijos dydis 2011 m. liepos ir rugpjucio menesiais buvo sumažintas, del ko 279,14 Lt nemoketi teisetai ir pagristai. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjucio 31 d., taikant Laikinojo istatymo 5 straipsnio nuostatas, buvo išmoketa 13 968,61 Lt pensijos. Kadangi, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, valstybiniu pensiju gavejams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamu, nuo kuriu skaiciuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensiju draudimo imokos, valstybines pensijos dydis del to negalejo buti mažinamas, pareiškejui per laikotarpi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjucio 31 d. neteisetai valstybine pensija sumažinta 4 346,05 Lt suma. Atsižvelgiant i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2012 m. liepos 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. A552-2747/2012) tokio pobudžio, t. y. del valstybines pensijos priteisimo, bylose, pareiškejui už laikotarpi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjucio 31 d. neišmoketa valstybines pensijos dalis – 4 346,05 Lt – priteista iš Lietuvos valstybes, o ne iš/ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos.

Pareiškejas praše priteisti neišmoketa valstybines pensijos dali iki sprendimo priemimo dienos, taciau, kaip jau mineta, Laikinojo istatymo 5 straipsnis nuo 2012 m. rugsejo 1 d. neteko galios, todel pareiškejui apskaiciuojant ir išmokant valstybine pensija jo nuostatos nuo šios datos nebebuvo taikomos, o pats Laikinasis istatymas galiojo tik iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pareiškejas taip pat praše kreiptis i Konstitucini Teisma ištirti Laikinojo istatymo atitinkamu normu konstitucingumo klausima. Kadangi Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime išnagrinejo Laikinojo istatymo nuostatu, taikomu šioje byloje, atitikima Konstitucijos nuostatoms, pareiškejo prašymas kreiptis su prašymu ištirti Laikinojo istatymo atitinkamu normu konstitucingumo klausima netenkintas.

III.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerija ir Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, apeliaciniu skundu (b. l. 77-78) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareiškejo skunda atmesti kaip nepagrista.

Apeliaciniame skunde teigia, jog mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai pritaikius gincui aktualias materialines ir procesines teises normas, del to jis turi buti panaikintas. Remiasi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, jog pagal Konstitucinio Teismo praktika preziumuojama, kad kol konstitucinis Teismas nera priemes sprendimo, jog atitinkamas teises aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teises aktas (jo dalis) atitinka Konstitucija ir kad tokio teises akto (jo dalies) pagrindu atsirade teisiniai padariniai yra teiseti (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimai). Teigia, jog Konstitucinis Teismas 2003 m. gegužes 13 d. sprendime aiškiai pasisake, kad Konstitucinio Teismo sprendimu galia del teises aktu atitikties Konstitucijai yra nukreipiama i ateiti. Kartu konstatuota, jog pagal Konstitucija tai nereiškia, kad istatymu leidejas apskritai negali reguliuoti santykiu, atsiradusiu iki tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo istatymas buvo pripažintas prieštaraujanciu Konstitucijai. Kadangi nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2013 m. birželio 30 d. Socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo 5, 8 straipsniu ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios istatyme, isigaliojusiame 2012 m. rugsejo 1 d., nenumatyta, kad jie taikytini i praeiti, tai Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali buti taikomas ginco santykiui iki nutarimo isigaliojimo (gincui aktualaus nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidetas iki 2012 m. rugsejo 21 d.).

Pareiškejas atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 84-85) prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendima, o apeliacini skunda atmesti.

Išdesto, jog, pareiškejo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino byloje esancius irodymus ir padare pagristas išvadas. Remiasi Laikinojo istatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir teigia, jog pagal mineta dali valstybine pensija negalejo buti perskaiciuojama. Pažymi, jog aplinkybe, kad kai jam buvo mokama sumažinta pareigunu ir kariu valstybine pensija dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas del priedu ir priemoku dydžio ribojimo taikyma nustatanciu teises aktu pripažinimo prieštaraujanciais Konstitucijai, nepaneigia jo teises i neišmoketos pensijos priteisima. Remiasi Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A1-638/2005.

Treciasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiuros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos pateike prisidejima prie atsakovu apeliacinio skundo.

Teiseju kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinejamoje byloje gincas kilo del pareiškejui neišmoketos pareigunu ir kariu valstybines pensijos dalies. Kaip matyti iš bylos duomenu, A. A. skundu praše kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma del Lietuvos Respublikos socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo (2009 m. gruodžio 9 d. istatymo Nr. XI-537 redakcija) 4 straipsnio 1 dalies ir šiame istatyme nenustatyto valstybiniu pareigunu pensiju kompensavimo mechanizmo, konstitucingumo, panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos 2010 m. gegužes 14 d. sprendima bei priteisti pareigunu ir kariu valstybines pensijos nepriemoka už laikotarpi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teisimo sprendimo priemimo dienos.

Prašyma išmoketi pensijos nepriemoka pareiškejas Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijai pateike 2010 m. kovo 26 d. Atsakovui šio prašymo nepatenkinus, A. A. 2010 m. gegužes 28 d. kreipesi i teisma.

Del neišmoketos pareigunu ir kariu valstybines pensijos priteisimo.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta, kad Socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios, be kita ko, buvo taikomos perskaiciuojant pareiškejo pensijos dydi, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymejo, kad valstybeje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padeciai ir del to iškilus butinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbiu visuomenes ir valstybes interesu tenkinima, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikra darba ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatves pensija butent del to butu sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesivercia jokiu verslu. Tai taikytina ir valstybinems pensijoms.

Ginco, kad nagrinejamu atveju pareiškejui valstybine pensija buvo perskaiciuota, be kita ko, taikant Laikinojo istatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, nera. Atsakovas, gaves duomenu, jog pareiškejas 2010 m. sausio menesi turejo draudžiamuju pajamu, taike Laikinojo istatymo 2 priede nurodyta pensijos apskaiciavimo formule ir pareiškejui mokama pensija sumažino.

Taigi remiantis Laikinojo istatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ginco laikotarpiu A. A. buvo mokama sumažinta pensija del to, kad Lietuvos istatymu leidejas netinkamai reglamentavo valstybiniu pensiju mokejimo klausimus. Pastebetina, kad 2012 m. rugsejo 1 d. isigaliojo Lietuvos Respublikos socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo 5, 8 straipsniu ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios istatymas ir gincui aktualios Laikinojo istatymo nuostatos iš Lietuvos teises sistemos buvo pašalintos.

Vis delto, teiseju kolegijos vertinimu, vien tik gincui aktualiu istatymo nuostatu pripažinimas netekusiomis galios nagrinejamu atveju deramai pareiškejo teisiu pažeidimo pasekmiu nepašalina. Del antikonstitucine pripažintos istatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybines pensijos nepriemoka pareiškejui išmoketa nebuvo. Butent šis turtinis praradimas pripažistamas pareiškejo teisiu pažeidimu ir teismas privalo ji deramai pašalinti. Priešingu atveju teismas pažeistu Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylancius nuosavybes teises apsaugos imperatyvus, neužtikrintu veiksmingos teismines gynybos, socialinio teisingumo bei asmens pasitikejimo teise.

Teiseju kolegija, nustatydama pareiškejui suteiktinos teismines gynybos apimti, pabrežia, kad nagrinejamu atveju sprendžiama del asmens teisiu, kurioms pripažistamas konstituciniu vertybiu statusas, gynimo. Šiuo aspektu pažymetina, jog asmens teise reikalauti, kad valstybe vykdytu prisiimtus isipareigojimus ir moketu jam skirta pensija, visu pirma kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio nuostatu. Konstitucinis Teismas ne karta yra pažymejes, kad Konstitucijos 52 straipsnyje pavartota formuluote „valstybe laiduoja“ inter alia reiškia, kad pensijos ir ivairios socialines paramos rušys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais bei tokio dydžio, kurie nustatyti istatymuose, o asmenys, atitinkantys istatymo nustatytas salygas, turi teise reikalauti, kad valstybe jiems skirtu šia pensija ir ja moketu; istatymais nustacius pensiju rušis, asmenis, turincius teise i pensija, pensiju skyrimo ir mokejimo pagrindus, salygas, pensiju dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprupinimo santykiu srityje laikytis konstituciniu teisetu lukesciu apsaugos ir teisinio tikrumo principu (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai).

Teises i pensija turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybes nelieciamumo principa, skelbiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Konstitucinis Teismas ne karta savo jurisprudencijoje yra konstataves, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar istatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsni turi teise reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, butu mokamos ir toliau (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas). Taigi nuosavybes teisiu apsauga suponuoja valstybes pareiga garantuoti šia ir su ja siejamas konstitucines teises, o šiu teisiu pažeidimo atveju – užtikrinti veiksmingas teismines gynybos priemones.

Atsižvelgusi i paminetus argumentus, teiseju kolegija sprendžia, jog pareiškejo pažeistu teisiu atkurimas reiškia visos pareigunu ir kariu valstybines pensijos nepriemokos priteisima. Kadangi Laikinojo istatymo 5 straipsnis nuo 2012 m. rugsejo 1 d. neteko galios, bylos duomenimis A. A. ginco laikotarpiu (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjucio 31 d.) buvo neišmoketa 4 346,05 Lt suma. Reikia pažymeti, kad pareiškejo teisiu pažeidimas kyla ir neišmoketa valstybines pensijos dalis iš esmes susidare del Laikinojo istatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatu, pagal kurias draudžiamuju pajamu turintiems valstybiniu pensiju gavejams sumažinta valstybine pensija, taikymo, todel ši nepriemoka pareiškejui priteistina.

Atsakovu apeliacinis skundas iš esmes grindžiamas vieninteliu argumentu – Konstitucinio Teismo sprendimu galia del teises aktu atitikties Konstitucijai yra nukreipiama i ateiti. Pažymetina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje itvirtintos bendros taisykles, kad Konstitucinio Teismo sprendimu galia yra nukreipiama i ateiti, išimtis. Pagal Konstitucijos 110 straipsni, nagrinejamoje byloje teismas negali taikyti teises akto (jo dalies), kuri Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujanciu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje itvirtinta draudima taikyti Konstitucijai prieštaraujanti teises akta (jo dali) butu paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje itvirtintas Konstitucijos viršenybes principas ir su juo susijes konstitucinis teises viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybes principo aspektai, inter alia Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, kiekvieno asmens teises ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esme, kiekvieno asmens teises kreiptis i teisma ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves, esme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A552-519/2013 pažymejo, jog iš Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo nuostatu matyti, kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens igytas teises, kurios kyla iš teises aktu, veliau pripažintu prieštaraujanciais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje itvirtintu, jos ginamu ir saugomu vertybiu pusiausvyra. Teismai privalo paisyti isipareigojimu garantuoti tinkama ir veiksminga konstitucines teises i pensija ir nuosavybe teisiu gynima. Neapsaugojus konstituciniu vertybiu, nebutu užtikrinta veiksminga žmogaus teisiu teismine gynyba, socialinis teisingumas bei teises viršenybe. Vien ta aplinkybe, kad pareiškejo teisiu pažeidimo visiškas pašalinimas yra akivaizdžiai finansinio pobudžio ir gali sukelti valstybei papildoma finansine našta, neleidžia daryti išvados, kad nagrinejamu atveju pareiškejo reikalavimo tenkinimas reikštu neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradima ir atsižvelgus i tai, turetu buti mažinama pažeistu konstituciniu vertybiu apsauga.

Pabrežtina, jog nustatyto pažeidimo aptartu budu nepašalinus, butu pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o istatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujancia Konstitucijai, ir toliau butu realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nera galutinai susikloste, t. y. butu vykdomi Konstitucijai prieštaraujancio istatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali buti laikomi ivykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Tai taip pat nebutu suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatancia, kad teisejas negali taikyti istatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracineje byloje Nr. A552-519/2013). Tokia teismo pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika del asmens pažeistu teisiu teismines gynybos, pripažinus istatyma prieštaraujanciu Konstitucijai (žr., pvz., 2011 m. lapkricio 14 d. išplestines teiseju kolegijos nutarti administracineje byloje Nr. A575-1831/2011; 2010 m. birželio 7 d. išplestines teiseju kolegijos nutarti administracineje byloje Nr. A662-1735/2010).

Del skundžiamo akto panaikinimo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos 2010 m. gegužes 14 d. sprendime Nr. 1D-3813-(2) „Del pareigunu ir kariu valstybines pensijos“ yra pateikiama informacija apie teises aktus, kuriais remiantis, ši pensija buvo apskaiciuojama pareiškejui. Be to, šiame sprendime išreikšta ir atsakovo valia atsisakyti moketi A. A. jo pageidaujamo dydžio pensija. Butent šis atsisakymas ir yra administracinis aktas, kuri skundžia pareiškejas.

Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas sprendima, gali skundžiama akta panaikinti visa arba jo dali. Reikia pažymeti, kad skundžiamu aktu panaikinimo pagrindai reglamentuoti mineto istatymo 89 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkta, skundžiamas aktas ar jo dalis turi buti panaikinti, jeigu jis yra neteisetas iš esmes, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnes galios teises aktams. Ši nuostata yra imperatyvi, todel teismas, nustates skundžiamo akto ar jo dalies neteisetuma, vienareikšmiškai privalo ši akta ar jo dali panaikinti.

Nagrinejamos bylos kontekste iš tiesu reikia pripažinti, kad remiantis teises aktu ir ju padariniu konstitucingumo teisetumo prezumpcija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerija, priimdama 2010 m. gegužes 14 d. sprendima Nr. 1D-3813-(2) „Del pareigunu ir kariu valstybines pensijos“, iš esmes neturejo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis delto teisetumo principui prieštarautu tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priemimo teisinis pagrindas yra aukšciausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti istatymo nuostata, ir kuris yra gincijamas jam teisines pasekmes sukelusio asmens, nebutu pašalintas iš teises sistemos.

Atsižvelgus i tai, kad pareiškejo teisiu pažeidimas iš esmes kilo del Laikinojo istatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, yra pagrindas panaikinti ta Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos 2010 m. gegužes 14 d. sprendimo Nr. 1D-3813-(2) „Del pareigunu ir kariu valstybines pensijos“ dali, kuria iš esmes atsisakyta apskaiciuojant pareiškejo pensija netaikyti Laikinojo istatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatu. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo buvo netenkintas pareiškejo skundo reikalavimas panaikinti anksciau mineta Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos sprendima, keistina. Teiseju kolegija, ivertinusi visa tai, kas išdestyta, daro išvada, jog atsakovu Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeiciamas, naujai išdestant jo rezoliucine dali.

Remdamasi išdestytais argumentais teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmes tinkamai aiškino ir taike materialines teises normas, vertino faktines bylos aplinkybes, taciau keistini sprendimo motyvai del gincijamo akto panaikinimo ir atitinkamai sprendimo rezoliucine dalis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teiseju kolegija

Nutarė

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendima pakeisti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos 2010 m. gegužes 14 d. sprendimo Nr. 1D-3813-(2) „Del pareigunu ir kariu valstybines pensijos“ dali, kuria atsisakyta A. A. pensijai apskaiciuoti ir moketi netaikyti Lietuvos Respublikos socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatu.

Likusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo dali palikti nepakeista

Nutartis neskundžiama.

%full%
%short%